belaukiant galima augint tarp pirštų gėles,
ir plaukuose žiedą ant ilgo plono stiebo,
nusvirusio iki pat pusės nugaros,
kad po vėjo gūsio aplink pajustum vasaros
kvapą, tokį, koks būna tik prieš liūtį
ore, tirštam vabzdžių ir nuojautos apie
artėjantį vandenį. belaukiant galima
kalbėtis apie nežinias ir dar negimusius,
užmirštus arba ieškančius užmaršties,
paskendusius pavasariui dar nespėjus
ant šakų suverti švelniai žalsvų pumpurų,
arba apie patį pavasarį, gyvą jo krioklį,
vis betįstančius šešėlius aksominėj
skaidriai liūdno pavakario šviesoj.