Impresija

Santrauka:
Atkasiau tik ką kompiutery, smagu buvo prisimint. :] o gal kam smagu ir perskaityt bus.. :]p
Impresija, kilusi perskaičius Hanso Kristiano Anderseno pasaką
“Nauji karaliaus drabužiai“

Važiuojame autobusu su mama ir tuomet dar kelerių metukų mano broliu. Už lango įvairiom žvaigždėm skleidžiasi kelio žibintų šviesos. Spėju, kad prieš mus sėdinti moteris, kietai sučiauptomis purpurinės spalvos lūpomis ir nenusakomos formos skrybėlaite, tikrai šiuo metu jomis nesigroži...
– Mama, o tau ta teta graži? – slopiam šurmuly suskamba skaidrus broliuko balsas. Mama, žinoma, nusišypso ir mandagiai palinkčioja.
  – O man tai nee... – pareiškia mūsų brangiausiasis. Įtariu, jog toji ‚,teta‘‘ nebuvo labai sužavėta jo atvirumu. Bet aš visuomet pagarbiai stebėjausi vaikų mokėjimu būti tokiais nuoširdžiais (dažniausiai, kai to mažiausiai reikia...) ir tokiu žinovo ar meno kritiko veidu  išsakomom pastabom, kurios kartais atveria akis net labiausiai savimi užtikrintiems suaugusiems.
– ,,Žiūrėkit, karalius visai nuogas! – staiga sušuko vienas mažas vaikas“ Anderseno pasakoj „ir visi kits kitam pašnibždom kartojo vaiko žodžius“ kol jie neapsigyveno kiekvieno miestelėno mintyse ir minia nepratrūko skelbdama šią, atrodytų ir taip kiekvienam akivaizdžią, tiesą.  Tačiau minia, praradusi gebėjimą matyti tai, kas akivaizdžiai matoma, pastebėti tai, kas svarbiausia, atkreipti dėmesį į tai, į ką jis turi būti atkreiptas pirmiausia. Ji niekada nesupras, kaip išties svarbu: suėdė avis Mažojo Princo rožę, ar ne, ir kaip apgailėtinai juokingai atrodo pasipūtę rūmų valdininkai, iškilmingai nešdami karaliaus šleifą, kurio nėra, kol to nepasakys koks „dar nieko neišmanantis vaikelis“. „Suaugusieji  –  tikrai labai keisti. – mėgo sakyti mano mylimiausias geltonplaukis princas, visuomet klausdavęs to, kas jį domina, ir niekad savo klausimų nepamiršdavęs. „Klausimai nebūna nekuklūs.“ – sakė Oskaras Vaildas. Tą žino ir mano brolis. Tą žinojo ir kiekvienas mūsų, bet, deja, augdami ne tik daug išmokstame, bet ir daug ką pamirštame. Tai visai normalu. Svarbiausia, kad bent nepamirštume to, kas svarbiausia: jei minia mato nupieštą skrybėlę, tai dar nereiškia, kad ten ir yra skrybelė, juk tai galėtų būti ir dramblys smauglyje ar gal pusė jūsų senelio kontraboso...






Lina Oreškinaitė 11e
pajūrio laumė

2010-02-23 01:01:31

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-02-23 13:38:35

Dienoraštinis kalbėjimas, tačiau šį kartą pasiteisnantis. Reiktų dar kai kur patvarkyti sakinių konstrukcijas, bet šiaip neblogai.

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2010-02-23 10:09:57

patiko. Šiltas kūrinys su mintim.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-23 01:05:38

Labai taiklus pavadinimas. Kūrinys privertė šypsotis ir pamąstyti. Manau, kad autorė stengėsi sukelti būtent pastaruosius jausmus, bet kada parašyta taip įtaigiai, tai ir negali nenusišypsoti. Patiko :)