Kalno Pamokslo apmąstymai

,,Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti\"
                                                     Mt. 5, 4

Liūdėkime, kad trapų kūno kiautą
Užvaldo siela vargana
Ir didžią Tiesą pamina po kojom
Mamonos laimė laikina.
Liūdėkime. kad griūva kryžiai
Ir ant kalvų, ir širdyse,
Kad broliai, iš tremčių negrįžę,
Tėvynę šaukia naktyse.
Iš liūdesio išauga tiesos medis.
( Ta sėkla rado gerą dirvą ).
Kūrėjo Žodis pirmapradis
Virš žemės vyturėliais virva
Ir neša atilsį, paguodą
Išvargusiai šios žemės pakeleivio sielai.
Antanas Gintautas

2010-02-23 00:33:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-02-23 14:32:34

Per daug norėta aprėpti. Darbas išėjo gana paviršutiniškas.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-02-23 13:25:31

Liūdesys pervertinamas. O dievo žodis - tik žmogaus išsigalvojimas.
Nelabai kokios eilės.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-02-23 10:13:37

svarbu kūnas neužgožtų