,,Palaiminti romieji: jie paveldės žemę\"
Mt. 5, 5
Vargo artojau, žemės sūnau,
Naštą per amžius nešęs vargingą,
Į juodus delnus skausmą susėmęs,
Į juodą žemę viltį pasėjęs.
Augo užaugo dienos baisingos,
Žudė Tėvynę priešai klastingi -
Sesę ir brolį, motiną seną
Vežė į tolį, į mirtį klaikią.
Užu Uralo, žemėj sniegynų,
Sielą ir kūną skaudžiai kankino.
Kančią atlaikė širdys romiųjų.
Skyrė Aukščiausias jiems sunkią dalią -
Lietuvą nešė jie tarsi kryžių,
Skriaudą ir gėlą malda pavertę,
Į tėvų žemę grįžę negrįžę.
1989m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 19:01:44
Paskutinė eilutė stipri. Emocijos išliejimas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 16:53:27
Sąsajos ir intencijos geros, tik raiška pusėtina.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-22 13:01:30
Gražiai susiejot istorinius faktus su Kalno pamokslu. Lyg ir pasigirsta kažkas artimo liaudies kūrybai. Patiko.