Atverki tu širdies vartus ir įsileiski
Ar gėrį, meilę, džiaugsmą ar vargus
Nebūki tu tokia niūri ir nelaiminga
Jei meilė vis dar šmėsčioja tarp mūs
Sušildysiu delnais aš tavo plaukus
Matysiu tik tavo žydras akis
Svajonės galvoje vis plaukios
Kokia šiandien, kokia rytoj lemtis
Nuskinsiu gėlę tau ir ją pamerksiu
Mūs meilės taurėj sklidinoj
Atverki tu širdies vartus ir įsileiski
Kai įsileisti nežada kiti
Ertis
2010-02-20 10:03:45
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-22 19:53:41
Tam, kam buvo rašytas šis eilėraštis, - puiki dovana. Kitiems nėra labai jaudinantis ar įdomus.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 23:38:22
labai gražūs ir taurūs jausmai.
Vartotojas (-a): Ertis
Sukurta: 2010-02-20 17:34:23
Nepykstu, tik niekada nepatiks grybavimas be jokios minties, ką stebiu, ko gero jaunimo eilėrasčiuose. Man atrodo vaidina filosofus, o iš tirkro tie perliukai \"briedas\".
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 12:03:41
Lyrika. Perliukų nėra, tik jausmo nupasakojimas jau daug kartų nukalbėtais žodžiais.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 10:28:45
mielas, paprastas, tikiuosi, nuoširdus eilius... Bet juk kai kurie žodžiai, kaip \"vargus\", \"svajonės plaukios\", \"kai įsileisti nežada kiti\", parinkti pataikaujant rimui, todėl iš konteksto iškrenta... :( Nepyk, čia mano asmeninė ir visai neprofesonali nuomonė....