pavydėjau

ant palangės katė gulėjo
valerijonų uostė buteliuką
aš jai nuoširdžiai pavydėjau
labai reikėjo pachmieliuko

šuo nutrūkęs nuo grandinės
kaimynų vištą taršė aršiai
ir jam juodai aš pavydėjau
nes valgyti norėjau baisiai

dar aš pavydėjau žvirbliams
per dienas nieko neveikia
o  kamine kai pasišildo
už šilumą mokėt nereikia
By Zenas

2010-02-20 09:35:40

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-02-21 11:19:58

Paišinas išlindo žvirblis,
Visa gerkle ėmė girtis,
Kad darys iš miežio alų,
Išsimaudys veltui baloj.

Žvirbliu būtų gera būti
Ir džiovintis prieš saulutę.
Pagiringas jis – ramus,
Išdidus, nepavydus. :)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-20 18:17:11

Sodininko paraginta, viešai atsiprašau By Zeno už savo nevykusį komentarą... :(

Anonimas

Sukurta: 2010-02-20 13:22:25

... :) susidraugauk su jais (;
praeis tos kančios, Zenai, praeis, viskam savo metas.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-20 10:42:24

Pavydėti -- nuodėmė:)) Labiausiai žvirbliams pavydėtina ;)

Anonimas

Sukurta: 2010-02-20 10:23:00

o nepavydėjai kartais gulbėms,
kurios, kaklus ištempę,
švelniai bučiavosi,
žadėdamos ištikimybę?