ant palangės katė gulėjo
valerijonų uostė buteliuką
aš jai nuoširdžiai pavydėjau
labai reikėjo pachmieliuko
šuo nutrūkęs nuo grandinės
kaimynų vištą taršė aršiai
ir jam juodai aš pavydėjau
nes valgyti norėjau baisiai
dar aš pavydėjau žvirbliams
per dienas nieko neveikia
o kamine kai pasišildo
už šilumą mokėt nereikia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-02-21 11:19:58
Paišinas išlindo žvirblis,
Visa gerkle ėmė girtis,
Kad darys iš miežio alų,
Išsimaudys veltui baloj.
Žvirbliu būtų gera būti
Ir džiovintis prieš saulutę.
Pagiringas jis – ramus,
Išdidus, nepavydus. :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 18:17:11
Sodininko paraginta, viešai atsiprašau By Zeno už savo nevykusį komentarą... :(
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 13:22:25
... :) susidraugauk su jais (;
praeis tos kančios, Zenai, praeis, viskam savo metas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 10:42:24
Pavydėti -- nuodėmė:)) Labiausiai žvirbliams pavydėtina ;)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 10:23:00
o nepavydėjai kartais gulbėms,
kurios, kaklus ištempę,
švelniai bučiavosi,
žadėdamos ištikimybę?