Kelio sau atgal aš neieškosiu.
Lyg vaiduoklis, neslankiosiu naktim.
Nors bus baisu, vis tiek aš nebijosiu
kol aš jaučiu, kad tu čia, su manim.
Tu sugrįžai, nors praeitis negrįžta.
Klajūnas tu esi tamsioj nakty.
Tu sugrįžai, nors buvo pasiklysta
ir neieškota atsako širdy.
Tu vėl šalia, pavargęs piligrime,
tie labirintai painiojo tave.
Ir parėjai, kai viskas jau nurimę –
tik kartais tyliai paverkiu nakčia.
Juk neieškosim praeitin mes kelio,
mūs skausmas liko ten, labai toli.
Prie mūsų mažo dykumų namelio
vėl augs svajonių medžiai dideli.
2005.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-02-20 11:13:56
Visas jūsų eiles pasiimu į geriausias. Galima?
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-20 08:05:17
Skaudžios patirtys, kurias sušvelnina laikas.
praeityn > praeitin, vistiek > vis tiek.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-20 04:47:47
...Laukimas. Sugrįžimas. Susitaikymas. Gerai atskleista išjausta būsena. Gyvenimo drama. Dviejų...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-20 00:45:50
...vėl augs svajonių medžiai dideli... Ir tuo viskas pasakyta. Tikėjimas yra šventa būsena, kaip ir atleidimas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-19 23:33:25
oi tie pavargę piligrimai...ir vis dar juos mylime :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-19 21:26:17
kaip paprasta, bet kai gražu...Svajingas, nuoširdus atleidimas... Taurus žmogus tas lyrinis herojus... :)