neišmatuojami
kaip dangus tavo
saviplaka
ir nerimas

iš baimės
būti išjuoktam
pabėgti
prie stulpo
save prisirišti
ne iš nuolankumo
ne iš tikėjimo


kažkur giliai ausy
spengia
nuo nežemiško
alkio
ir nukapoti
delnai
kurie kažkada
geidė kūno
nebešneka


kapt kapt
užlieja
nuplauna


tokia tad buvo
Jam auka