Aš ne stebuklas:
Paprasta kaip žemė!...
Suartas laukas...
Nuo meilės žydinti žiedais!

Aš ne stebuklas...
Būnu, kaip pelkė samanota...
Lietaus pažliugusiais krantais!
Būnu sušalęs žemės luitas,
Pavasary žalia žole keliuos...
Aš kaip tas kelias,
Kojom trypiamas, vingiuotas,
Kaip aštrios kalvos toliuos dar šviečiuos!

Aš ne stebuklas: mažas lopinėlis!
Platybėse audrų banguos...
Kaip aukso gysla,- kas suranda...
Ar, kaip šaltinis aš veržiuos!