\"Dar duok, gyvenime, man puskepalį duonos\" !
nuo pirmos eilutės įkirto tiesiai į širdį :)

Esmė ta, kad kai kurie barabai bando pabarabinti per rašančiųjų sąmonę ir įteigti savo barabiškas versijas kūrybai. Nekreipkit dėmesio. Tai tiesiog nesubrendusio kritiko kritiniai komentarai, nes tokie, atseit, kritikai paprasčiausiai nenutuokia, kas yra jausmas. O čia parašyta jausmingai. Tai ne formulės ar kažkoks įmantrus raidžių dėstymas, ar bandymas skaitytoją varyti į neviltį su savo super sudėtingais vaizdiniais, o jausmas, kurį jaučia autorė ir jį parašo. Man asmeniškai tai daug gražiau, nei prieš tai minėti bandymai realizuoti save. Ačiū jums už gražias eiles apie gyvenimą. :)

Pokalbis su gyvenimu ir pačiu savimi...

...jaudinantis ir tikras...iš širdies...patiko...

o man nepatiko. Na, tiesiog tie patys įvaizdžiai ir mintis ta pati, kaip daugybėje jau skaitytų kūrinių. per aiškus, kaip poezijai.

...nuoširdus monologas gyvenimui.

Gražu, teisinga. Labai aišku. Ir jeigu ne mano tos pagirios, tai, suprantama,
kad dar būtų gražiau. Sėkmės ir būkime!