Iš Praeities
Mano istorija –
Metraščiai archyvuos:
Pusnynuos tyliai
Didvyriai
Vyrai
Iš nakties
Grandinėm aprišti
Pavasarį vėl
Gyvą
Iš praeities
Nupieš.
Ant kalno,
Palei upę,
Tarp skylančių
Stulpų,
Gyvi ar negyvi –
Nebesvarbu,
Iš pienių, beržo
Ir degančių aguonų
Suriš vėl
Siūlą – uolą.
Laikas –
tik...
tik...
tik...
Istorija.
Mano širdis –
Iš praeities –
Delnuos
Ant siūlo
Pasikorus:
Geltono,
Žalio,
Raudono;
Tu, aš –
Mazgas amžinas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-02-17 10:46:26
Pirmas ir paskutinis posmiukai man mieliausi ir artimiausi. Ypač pirmas gerulis.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-17 07:09:46
Graži pabaiga. Ir nuotaika parinkta teisingai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-17 00:32:52
Na, taip - patriotiškas, gilus, savalaikis :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-17 00:14:19
amžinybę ištiksintis mazgais...gilu ir prasminga.
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-02-17 00:10:19
Patriotiška. Patiko mintis apie Mano širdis delnuos ant siūlo pasikorus.. Gražiai pasakyta