Baltas paukšti mėlynos šalies,
Nuraškyki iš dangaus saulėkaitą,
Tu aukštai virš debesų leki,
Na o aš - išsekus ir paliegusi.
Nedavė gyvenimas sparnų,
Nedavė dangaus ir lengvo skrydžio,
Be erdvės žydrosios gyvenu,
Baltas paukšti, tau labai pavydžiu...
Niekados neperskros debesies
Mano kūnas taip įsiskaudėjęs,
Baltas paukšti mėlynos šalies,
Su dangum ir saule susiliejęs
Pasikeiskim tyliai lemtimis,
Tarp dangaus ir žemės, saulei keliantis,
Aš sudegsiu jos kaitrioj ugny,
Sumokėjus gyvastim už šviesią valandą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-24 02:08:51
Pritariu pirmam komentarui.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-17 19:53:49
Amžinoji prieštara tarp svajonės ir realybės... Skambus ir lengvai įsimenamas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-17 00:39:35
jausminga... atiduoti save už skrydį balto paukščio,ir sudegt...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-16 22:32:31
Lyrika. Galbūt mano asmeninis nuovargis kaltas, bet lyg prislopęs jausmas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-16 21:09:08
...puiki lyrika, kelianti skrydžiui...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-16 21:08:36
...tai , kad Jūs eilėmis paskraidžiojat :)