Prašymas

Baltas paukšti mėlynos šalies,
Nuraškyki iš dangaus saulėkaitą,
Tu aukštai virš debesų leki,
Na o aš - išsekus ir paliegusi.

Nedavė gyvenimas sparnų,
Nedavė dangaus ir lengvo skrydžio,
Be erdvės žydrosios gyvenu,
Baltas paukšti, tau labai pavydžiu...

Niekados neperskros debesies
Mano kūnas taip įsiskaudėjęs,
Baltas paukšti mėlynos šalies,
Su dangum ir saule susiliejęs

Pasikeiskim tyliai lemtimis,
Tarp dangaus ir žemės, saulei keliantis,
Aš sudegsiu jos kaitrioj ugny,
Sumokėjus gyvastim už šviesią valandą.
Juozapava

2010-02-16 17:11:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-06-24 02:08:51

Pritariu pirmam komentarui.

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2010-02-17 19:53:49

Amžinoji prieštara tarp svajonės ir realybės... Skambus ir lengvai įsimenamas.

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-02-17 00:39:35

jausminga... atiduoti save už skrydį balto paukščio,ir sudegt...

Anonimas

Sukurta: 2010-02-16 22:32:31

Lyrika. Galbūt mano asmeninis nuovargis kaltas, bet lyg prislopęs jausmas.

Anonimas

Sukurta: 2010-02-16 21:09:08

...puiki lyrika, kelianti skrydžiui...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-16 21:08:36

...tai , kad Jūs eilėmis paskraidžiojat :)