Apsigaubus laukimo skraiste,
Meilę, viltį širdyje paslėpus.
Mintimis pas tave skubu,
Mano džiaugsme, ryto saulėto.
Tavo žodžiai, lyg snaigės pabirę,
Sidabruoja laimės baltuosius kelius.
Negaliu patikėti, kad tai tikra...
Kad mums eit juo kartu.
Įsisupus sūpynėse meilės
Aš pakilsiu aukštai, link žvaigždžių.
Grįžulo ratai drąsiai padange rieda -
Neganda nepalies mus svajonių tyrų.
Mintimis aš seniai tavimi gyvenu.
Aš laiminga esu! Tau šypsausi sapne
nuostabiausia meilės džiaugsmo gėle.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-02-16 16:29:34
Nepatiko.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-02-16 12:56:56
Trikdo nevientisumas.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-15 18:21:15
Supynėse > sūpynėse; senai > seniai.
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-02-15 16:38:42
Visų pirma, toks pavadinimas eilėraščiui apie meilę nuteikia nerimtai. Perskaičiusi pavadinimą pasiruošiau skaityti naivias paaugliškas mintis apie neišsakytus jausmus :) Tačiau ir pats eilėraštis man pasirodė gana banalus. Patarčiau paieškoti kiek originalesnių išsireiškimų, kažko įtaigesnio, įsimintinesnio. Juk ne visada reikia viską išsakyti žodžiais, kartais galima palikti vietos tarp eilučių paslėptoms mintims...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-15 16:37:43
ironija, ar nusivylimas?
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-02-15 15:09:53
,,Mintimis aš senai tavimi gyvenu.\'\'