Kai aš buvau maža
Mergaitė,
Man laikas slinko
Taip lėtai...
Svajojau kaip gerai
Užaugus! O laikas
Sakė: gal ne taip...
Šiek tiek praslinkus
Kiek dienų...aš
Laiką pamiršau...
Och, ta jaunystė -
Viską pamiršau,
Tiktai lėkiau, lėkiau
Lėkiau...
O laikas tiesą sakė -
Neklausiau.
Supausi...saulė ir banga
Užmigdė
Mano svajas ir aitrią
Širdį...
Miegojau - sapnavau
Ir daug mačiau...
Pabudino žaibai
Ir audros...
Vos spėjau pasislėpt...
Verkiau...
Tada prisiminiau
Aš savo laiką...
Pakalbinau:
O jis šalia...
Kaip draugas ištiesė man ranką:
Nenusimink...aš vis
Dar čia: svajok, mylėk -
Aš tavo - laikas!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-15 23:00:19
o koks lengvai straksintis laikas,myliu tokius eilius :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 20:36:56
kelkite sau gerokai didesnius reikalavimus kūryboje.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-02-15 17:08:59
Jaunatviškas dar tavo laikas. Bėga ir straksi... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-15 16:54:18
tikrai taip :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 16:40:35
aitrią / Širdį > negi širdis, visų žmogaus jausmų motina, gali būti aitri - nemaloniai aštri net pačiam jos turėtojui? Šiame kontekste neįsipaišo.
Mažinkit daugtaškių. Daug pasakojimo...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-02-15 11:29:13
gera turėti tokį draugą-Laiką,kuris ramina,ragina mylėti,svajoti...Sekmės.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 08:20:31
Raiška silpnutė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-15 03:18:51
Iš tiesų paradoksas kažkoks - vaikystėje laikas slenka kitaip - daug lėčiau. O po to greitėja, greitėja... Tiesa, nežinau kas bus dar po to - pamatysim :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-15 02:58:40
Išgyventi visą savo laiką, niekas nežino, kurios akimirkos nuostabiausios