Jei žolė augtų ant debesų.
padovanočiau tau skėtį, kad nesušlaptum plaukų.
Rudenį rinkčiau tau lapus,
Kad nusivestum mane į savo praeities kapus.

Uždegciau tau laužą. Ore.
Tu skristum į jį, skęsdama manyje.
Vasarą pinčiau kasas,
Bet dėja pasaulis tavo nebe tas.

žiurejau tau į akis.
Ką ten mačiau, jau nieks nepasakys.
Tavo ašaras žudė mirtis,
Akyse amžiams tik ji ir liks.