užsuk, mielasis,
į svečius
po rojaus obuoliukų  
puokšte pasėdėsim
užsuk, užsuk, nesivaržyk!
ties devinta lygiagrete drovumą
pasilik
o ties penkolikta drąsos
į užantį įkrėsi.
ar per upes, ar per visus žemynus
atžirgliok,
po diferencialine ramybe
patupėsim.
žinai? dieduko nebėra.
tą žilstančią gitarą pabučiuot
poryt galėsi.
nereiks šį kartą stygų
atsinešt
po pietrytine tvarto lempa
visas rinkinys
dieduko užkištas šypsojo.
melavo šelmis senučiukas.
užsuk, mielasis,
į svečius
tai kas, kad žiemą rojaus obuolių
nebūna
šakelių murmesio lyg katino klausysim.
žinai? O Rainiaus nebėra.
tam žilstančiam jo guoly
susiriest galėsi.
nereiks šį kartą pledo neštis
ties vakarais palėpėje
tamsiausiame krašte
šachmatų raštuos besijuokiantį
mamos radau.
apgavo šelmė močia.
užsuk, mielasis,
ir nesivaržyk.
ties devinta lygiagrete drovumą
pasiliki
o ties penkiolikta drąsos
į užantį įkrėsi.