Netikėk, kad naktis -
Tamsybių pasaulis,
Kad joje nėra šviesos nei garsų.
Yra naktyje ir gėlės, ir saulė,
Ir joje aš nurimęs esu.
Mintys ilsta palengva
Lyg marių pavargusios bangos
Po audringų vidudienio vėjų.
Kviečia žemėn žvaigždes mano atviras langas.
Iš nakties palengva atliūliuoja
Paslaptinga šilo daina.
Ir viena jinai atkartoja,
Ko taip ilgisi siela mana.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-02-10 23:24:39
o man labai patiko pirma strofa :) ėch...paslaptinga ta Jūsų naktis...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 15:22:09
Trečia strofa labai jausminga ir graži. Pirmas dvi reikėtų pašifuoti.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2010-02-10 10:52:23
Tai kuo tada skirias diena ir naktis?
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-10 09:26:12
Naktyje yra viskas, tik tamsa priverčia matyti kiek kitaip...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 09:22:08
Ilgesingas. Tik trūksta stuburo, visa jungiančio pagrindo. Eilėraštis, kaip pabertos kruopos - trūksta dėžutės, paverčiančios viską vieniu.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 09:18:58
...ilgesingai...gražiai krenta žvaigždės į langus...