Nėra

Tikėjau - gali būt būtis nebūtyje.
Bandžiau sukurti tobulą pasaulį.
Ieškojau gėrio sėklos širdyje.
Maniau, kad įvaizdis - apgaulė.

Norėjau būti dar viena spalva,
Pačia ryškiausia, degančia, karšta.
Tačiau kiek per vėlai aš supratau,
Kad mano pastangos - tuščia vieta.

Nublanko, dingo mano noras degti,
Liepsnoti fakelu ir šviesti tamsoje.
Dabar jau nežinau, kaip tai nutiko.
Ugnies spalvos paletėj nebeliko.

Spalvų pasaulis buvo tik iliuzija, deja,
Dabar žinau - nėra būties nebūtyje...
Liepa

2010-02-10 00:17:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): aizbergas

Sukurta: 2010-02-13 12:51:04

Rimas netolygus, ne kanoninis... Paviršutinišku skambesiu vos pastebimai nuvilnijanti galimai filosofinė-empirinė potekstė... Kitavertus, jaučiamas nuoširdumas, paprastumu išteisinantis tam tikrą pernelyg įasmenintą naivumą.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-02-10 19:31:25

gal per mažai norėjot...ugnies spalva būtų graži :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-10 17:47:00

Įdomiai čia taip išmąstyta, įdomiai...

Anonimas

Sukurta: 2010-02-10 08:09:06

...dailininko potėpis :) Patiko.