Tikėjau - gali būt būtis nebūtyje.
Bandžiau sukurti tobulą pasaulį.
Ieškojau gėrio sėklos širdyje.
Maniau, kad įvaizdis - apgaulė.
Norėjau būti dar viena spalva,
Pačia ryškiausia, degančia, karšta.
Tačiau kiek per vėlai aš supratau,
Kad mano pastangos - tuščia vieta.
Nublanko, dingo mano noras degti,
Liepsnoti fakelu ir šviesti tamsoje.
Dabar jau nežinau, kaip tai nutiko.
Ugnies spalvos paletėj nebeliko.
Spalvų pasaulis buvo tik iliuzija, deja,
Dabar žinau - nėra būties nebūtyje...
Liepa
2010-02-10 00:17:30
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2010-02-13 12:51:04
Rimas netolygus, ne kanoninis... Paviršutinišku skambesiu vos pastebimai nuvilnijanti galimai filosofinė-empirinė potekstė... Kitavertus, jaučiamas nuoširdumas, paprastumu išteisinantis tam tikrą pernelyg įasmenintą naivumą.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-10 19:31:25
gal per mažai norėjot...ugnies spalva būtų graži :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-10 17:47:00
Įdomiai čia taip išmąstyta, įdomiai...
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 08:09:06
...dailininko potėpis :) Patiko.