Bėgti. Sustoti negalima. Degti.
Jaunystei lyg vėjui įsisukus plaukuos
Atsimerkti ir gesti,
Atsigerti ir mesti,
Negesti, nušvisti rūkuos.
Bėgti? Sustoti! Negalima degti.
Turėjau vienintelę naktį,
Bet dariau ką dariau.
Sudėjau akis
Į krepšelį. Lyg dagtį
Užpūčiau naktį.
Ir nakčiai lengviau.
Bėgti. Sustoti negalima. Degti.
Gulėjau ant žemės
Ir tyliai prašiau
Iš lašelio – akių,
O iš ašarų – raktų.
Kad surasčiau takelį
Kad tik rasčiau greičiau...
Sumindyti rytą
Ir dieną lyg deglą
Atnešti į miestą.
Ji – tau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): mėtų arbata
Sukurta: 2010-02-12 18:02:44
Labai gražu.:))
Anonimas
Sukurta: 2010-02-10 15:19:39
Stipria emocija pintas. Netikėta pabaiga.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-09 21:41:04
Žaidimas prasminiais kirčiais nebėra naujas, bet čia neblogai išpildytas.
Vartotojas (-a): mėtų arbata
Sukurta: 2010-02-09 20:54:45
Patiko.:)
Vartotojas (-a): agneee
Sukurta: 2010-02-09 20:22:44
Patiko. Šaunu. :)
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-02-09 20:09:40
Ugningas darbas.
užpučiau --> užpūčiau.
dar kilo klausimas, kodėl ne visur skyryba sudėliota, nors dėliojama ji ganėtinai uoliai.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-02-09 19:51:04
Sužavėjo. Kokia įtaiga ir yra labai daug minčių, eilučių, kurios suformuoja didelį įspūdį ir efektas yra neišdildomas. Puiku.