Santrauka:
Skristi be galo gera,lengvas jausmas,tik vaikščioti reikia atsargiai,apgalvojant kiekvieną žingsnį.Skristi verta,nors ir žinai,kad po to teks vaikščioti visą gyvenimą...
Mano mintims reikia
parako.
Mano kūnui reikia
švino.
Lietumi į
debesį,
griaustiniu į pilką
rutiną,
pūga į pusnį,
rasa išgaruot į
nieką...
akmeniu krist į
vandenį –
kas man daugiau
belieka.
Atodūsiu į tylą,
šnabždesiu į rėkimą,
šaltu žvilgsniu į ilgesį,
nelaukimu į laukimą.
-----------------------
Trokštu
pasiekt žvaigždę,
trūksta tik
kibirkšties,
kad galėčiau
skrist
kulka....
Maybe
2010-02-08 12:23:43
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-02-09 09:41:12
Linkiu pasiekti žvaigždę :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-08 20:41:33
Skrisk, Maybe, skrisk, nes parako tu tikrai turi :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-02-08 18:41:11
įtampa. prieš skrydį, tikriausiai...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2010-02-08 13:40:52
O kas už žvaigždės? Kita žvaigždė? Juk Jūsų siekis \"žvaigždės\" tiek pripildytas kibirkščių...sklidinai; palinkėjimas: nenusivilti pasiekta žvaigžde...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-08 13:08:11
Gana įdomiai. Apie žvaigždę - jau nebe taip.