Užkodavome meilę
Ir nieko!?...
Viskas liko kaip buvę anksčiau
Tik tie žingsniai
Dažniau atsilieka,
Tik tie žvilgsniai
Nebylūs dažniau.
Ir paletėje spalvos išnyko.
Juoda – balta, ir jų mišinys
Lyg rakštys į odą susmigo
Ir liovės judėti ašis.
Užkodavome meilę...
Ar sotūs?
Atsitvėrę ramybės tvora
Net savo gyvenimo soduos
Nebeieškom žiedų,
Nes diena
Vos tik saulei pakilus
Pavargsta,
Nes naktis – be sapnų,
Ne naktis...
Užkodavome meilę...
Kas vyksta?
Su Tavim, su manim,
Su mumis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-06-07 23:09:56
Ne laikas, Egmile... Rašykit taip, nes yra tokių ir kažinkiek tokių yra, kurie brangina jūsų eiles...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-02-10 00:35:19
Daug nežinios, mintis labai paprasta, raiška taip pat. Kiek per nuogas išsisakymas.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-08 12:54:45
Ai ai, kaip teisingai. Lauksiu kito eiliuko - apie atkodavimą.
:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-02-08 01:12:08
"Nes diena
Vos tik saulei pakilus
Pavargsta,
Nes naktis – be sapnų,
Ne naktis..."