O tos pilkosios rudenio dienos...
Ir kodėl jos taip greitai atėjo?
Dar turiu aš svajonę ne vieną,
Padaryti dar tiek nesuspėjau.
Dar mėnulis klajoja po sodą
Ir sapnuojasi naktys žvaigždėtos.
Ir kodėl, ir kodėl man atrodo,
Kad pavasaris grįžti galėtų.
Kad ryškiau sužydėtų daržely,
Širdyje išsiskleidusios gėlės,
Kad įprasminčiau savąjį kelią
Ir atrasčiau jėgų dainai vėlei.
Išsklaidyk, vėjau, sutemą juodą.
Juk gali bent kartelį suklysti.
Nebarstyk dar po kojomis gruodo,
Leiski dar pajuokauti jaunystei.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-02-06 23:42:17
Pritariu sememos komentarui. Juo viskas ir pasakyta...:-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-05 20:51:38
... Ir iš mano pražydusio sodo
kilt į dangų ir skristi, vėl skristi.
Iš tiesų jaunatviškas, iš tiesų romantiškas, dailiai rimuotas :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-05 20:41:14
,,Leiski dar pajuokauti jaunystei\"...:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-02-05 20:15:02
jaunatviškas romantizmas