Visuma

Niekas niekur nedingsta
Ir niekas iš nieko neatsiranda
Tuščią vietą užpildo kažkas
Natūralioj gamtoj nebūna vakumo.

Tik prievarta būna- niekas!

Ar girdite žmonės!
Jei kas šaukia - visuomet
Atsiliepia kažkas.
Mes žemės sutvėrimai!
Mes gamta, mes kažkas.
Spalvos! Juodos, baltos, margos!
Mes vaivorykštės spalvos!
Ir visos reikalingos ir visos esam!
O visuma - šviesa!
Ir skausmas ir džiaugsmas
Ir pergalė ir netektis
Susipynę kartu!
Mes visi reikalingi!
Mes žemės vaikai!
Žemės vaisiai!
Kaip pavasaris ir ruduo
Kaip šiluma ir šaltis,
Sukamės ratu!
Ar girdi tu, vienišas žmogau!
Tu ne vienas! Ne vienas!
Pažvelk aplinkui!
Koks margas gyvenimas!
Kaip gražu visuma! Tu ir aš!
Mes - visuma!
Laũmele

2010-02-05 00:15:07

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaimojurgis

Sukurta: 2010-02-05 12:02:53

Na taip, entuziazmas liejasi per kraštus :), kai nusiraminsite ir kiek ilgiau apgalvosite mintį, parašykite dar kartą apie tą patį. Bus visai kitaip :)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2010-02-05 08:32:14

..gamtos vienovėje, o gal susitapatinimas su gamta, per ją, su ja, puikios mintys...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-02-05 03:20:44

Viskas, ką gamta sukūrė yra reikalinga. Prievarta? Irgi gamtos dalis... Kaip ir žmogus. Ber ar reikia žmogui prievartos? Kol kas, deja, taip. Mes nesam tokio lygio, kad be to apsieitume. Kartais prievarta yra vienintelis būdas užkirsti kelią dar didesnei prievartai. Tai toks pamąstymas. O kūrinys įdomus, verčia pamąstyti.