Kartais sutinki senus, o kartais naujus veidus,
Akimis jauti šilumą...
Paleisti būna sunku, o prieiti lengva...
Rankos dreba...
Tariami žodžiai būna švelnūs,
O lūpos neištaria jų...

Kartais nesugebi pajusti baimės,
Nors ir paukščiai miršta be meilės!
Graudu...
Bet meilė visada lieka,
Nors ir nenori tarti jos vardo.

Kartais, pažvelgęs pro langą,
Akimis smengi į duobę...
Supratęs prasmę nušvinta dangus,
Ir, kai pasidaro aišku,
Tu vėl grįžti į namus...