Lyg paukštis pakirptais sparnais
Kilti aukštyn nebegaliu...
Jau per vėlu pajusti skrydį
Ir į dangų įsitvert ranka,
Nes aš krentu jau šimtą mylių
Gal ir daugiau...
It lavonas, surakintas tvarsčiais,
tetrokštu plūduriuot paviršium
Ir paskutinįkart įkvėpus oro gurkšnį,
Nugrimzt į paslaptingą tolį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-02-04 08:17:23
Beviltiškumo būsena aprašyta įtaigiai, tik gal pernelyg tiesmukiškai, subtilumo daugiau norėtųsi, kai taip jautru... O į dangų įsitvert niekada nevėlu:)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-03 17:45:25
NugrimZt.
Klišių rinkinėlis. Skaitykite, ieškokite savo.