Kai iš debesėlio pilko
daug prikrito snaigių šilko,
kai lauke šaltukas gėlė, –
vestuves nykštukai kėlė.

Jaunoji – graži nykštukė,
miela, daili nedidukė.
Su ja ten valsą suko
didelis būrys kitų nykštukų.

Tuoj jaunikis atskubėjo
net greičiau už patį vėją.
Čiupo glėbin mielą savo
ir džiaugsmingai uždainavo.