Iliustracija sielos raiški-
taip ilgai ir be sąžinės sninga,
viską kloja balti patalai,
Karmos pėdsakuos meilės troškimai,
noris kalną sujungti su jūros gelme
ir ieškot Atlantida kur dingo.

Surišti mes gamtos grandine-
apskritimas, kvadratas ir kryžius,
Nimfų urvas juoduoja krante,
moneta paslėpta po alyvom,
angoje rasti šviesą gali,
su kažkuo jei tą lobį dalinsies.

Po sniegu žolė lieka žalia,
tamsuma bus didžiausia prieš aušrą,
orbita nors Mėnulio dabar iškreipta,
ir jis skrieja prie Žemės arčiausiai,
kai pasieks vėl mus Saulės šviesa,
Tu manęs jau seniai nebelauksi.