I
Stebuklas
Kai beprotybė beldžiasi į langą,
Rašau eiles be rimo, be minties.
Šaukiu rankas iškėlęs į viltingą dangų
Ir laukiu, kolei protas nuskaidrės.
Kada viltis prie slenksčio pasitinka,
Rašau žodžius iš sielos gilumos -
Juk ne kasdien stebuklas atsitinka
Ir ne kasdien jis atkartos,
Kas kartą metuose nutinka...
II
Aš aktorius
Aš aktorius -
Gyvenimas scena liūdnoji -
Nevykę rolės, aktorius nevykęs -
Kartoja mintys vis kasdieną.
Už lango nelabasis tyko -
Jis šnabžda man žodžius saldžius,
Linksmybes, juodą auksą siūlo,
O dienos tarsi vagos gula
Į išėjimo lauką, vešintį šalia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-02-01 16:45:12
O šis nenuobodus. (gerai kad jie (du tekstai) abu, ir taip papildo vienas kitą rezonuodami.)
,, Kai beprotybė beldžiasi į langą,
Rašau eiles be rimo, be minties.
Už lango nelabasis tyko -
Jis šnabžda man žodžius saldžius,
O dienos tarsi vagos gula
Į išėjimo lauką, vešintį šalia...\" ( rašot eiles nelabojo padedamas? aga, dūšią velniui pardavėt?.. ) taip žmogau apie Paganinį kalbėjo, kai tasai grieždavo smuiku, savo kūrinius, muzikinius.)) -juokauju, t.y. nesakau, jog šedevrais atrodo tekstai, bet sakau kad maloniai susiskaitė, ir dar jog abu viens šalia kito, rezonuoja grakščiai + melodingi smagiai skambėjimu.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-31 15:34:55
Jausmų link.
Antros dalies pradžia kiek sustabdo, kadangi gyvenimas-teatras tapęs kliše, bet vėliau savaip reflektuojama.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-31 12:36:28
Puikus , susimąstymui skirtas. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-31 09:16:55
Sekmadieniškas, verčiantis susimąstyti.
Nevykę rolės > nevykusios rolės (mot. g.)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-31 03:03:53
Skaitosi tai fantastiškai puikiai. Ypač antras patiko. Ką aš čia dar komentuosiu...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-31 03:02:33
puiki rolė Jums atiteko,juk eilės su mintim,ir rimuotos :)
o ar vykę aktoriai buvom,nuspręs ten... - už išėjimo ribos :)