Kai aplinkybės spraus tave į formą nepatogią,
Kai žodžiai žeis, kai siela suskaudės,
Kai nepasotins alkio pats didžiausias grobis,
Kai tu pajusi kaltę be jokios kaltės,
Pabėgtum, slėptumeis, bet pats save atrasi
Tiek pustomuos smėlynuos, tiek tarp bangų purslų -
Sunkiausią kryžių neša geidulingųjų rasė -
Savęs nesutapatinsi su klestinčiu verslu.
Jausmų, deja, nėra anei vienam balanse,
O pats klampiausias liūnas - šlovė ir pinigai.
Gyvenant pravartu turėt figūrą lanksčią,
Tačiau riestainio būvyje ar laimę atradai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-01-31 00:45:37
Nuostabiai geras...taiklus...ir išmintis šviečia
Anonimas
Sukurta: 2010-01-30 16:06:22
Išmintyingai.
"Tačiau riestainio būvyje ar laimę atradai?" - nulinė laimė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-29 21:01:57
O man kaip tik paskutinė eilutė labai patiko. Juk ji labai siejasi būtent su pirma eilute. Apskritai geros mintys.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 17:57:34
Pakeitus paskutinę eilutę išeitų originalus, įdomus proginis sveikinimas.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 17:27:11
Apie kasdieniškuosius žmogiškumus neįprastai.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 17:11:38
Gilias mintis slepia savyje eilėraštis:)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-01-29 17:03:01
įdomios, filosofinės mintys...