Rugsėjy temsta anksti-
Nuveikti nieko nespėji,
O vėjai šalti ir pikti
Nubarsto lapais alėją

Ir skuba namo visi,
Užbaigę darbą kasdienį,
Kur laukia virtuvė šviesi,
Kvepia soti vakarienė.

Tik medžiai stovi pliki
Atstatę nugaras vėjui,
Ir debesys sunkūs, pilki
Užkloja tamsią alėją.

Ilgėsis takai šviesos,
Suoleliai kalbių senukų
Ir medžių šakos rasos
Po pirmo rudens šaltuko.

Kai lapkritis šėls ir siaus
Pakinkęs šiaurinį vėją,
Medeliai viltingai lauks
Saulutės nykioj alėjoj.