„Rudeniui numetęs odą margą... dar nesudėvėjome sparnų“

Santrauka:
(šis eilėraštis rašytas lietuvių kalba; (paskui verstas į rusų kalbą.))
- - -

                         Aš išeisiu
                       Trupant duburiams nakties
                       Į balkšvo rūko delnus

                       Brėkštant smilgai
                       Pro vartus išeinančio
                       Birželio

                       Ežerais vasilkų apsiklojęs
                       Aš išeisiu
                       Ir nuskrisiu

                       Rudeniui numetęs odą
                       Be jokių sparnų


                       - - - - O dabar
                       Dar
                       Paskaudėkim —

                       Parymokim
                       Džiaugsmą

                       Susiglaudę kaktomis po eukaliptais šlamančiais
                       Gyvenimą - - - -


                       Pasiguosdami
                       Vieni kitiems kaip saldžiai skauda verkti

                       Kad nesudėvėjom dar sparnų...



                       _______________________
                       /I. L./
                       2009m. lapkričio 16d.
kvinta

2010-01-29 01:06:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-01-30 23:12:50

" Susiglaudę kaktomis po eukaliptais šlamančiais
Gyvenimą - - - -" - Gražu visumoje, vis tik, tie - nesudėvėti sparnai.
Poetinis kalbėjimas, puošnios, gyvos. giliaprasmės metaforos ir kilimas, sakyčiau :)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-01-29 18:09:17

išeisiu... o dabar dar...
patiko tokia minties išraiška,labai :)
paskaudėkim,parymokim džiaugsmą...

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2010-01-29 10:40:47

Ironiška spožiūris į gyvenima:)
Ir smagus paaiškinimas:)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2010-01-29 09:53:07

taip taip (paskaitai tų eikliukų, lietuvių depresyvių paverkšlenimų, su dramatiška rimtimi, rodos kad jau mirti jie visi stengiasi nebepakeldami gyvenimo - jau taip saldžiai liejasi tos eilės...) čia pasakyta apie tai; (mėgėjams poetiškai dramatiškai paverkšlenti). jūs, (niku semema, skaitytojau) kaip jau jums įprasta, kai skaitote mano tekstus - poezija eilėraščiai, proza; matau vėl nesupratote labai konkrečios minties, ko pasėkoje iškraipote minties prasmę - džiaugsmą liūdesiu versdama. (CITATA:) //Pasiguosdami
Vieni kitiems kaip saldžiai skauda verkti

Kad nesudėvėjom dar sparnų...// (CITATOS PABAIGA, (eilėraščio pabaigos.)) visumos kontekste, sparnai kūnas - siela fizinį kūną palieka tik po kūno mirties reiškinio, išdegus jame energijai. ( na žinoma, eiliuke nekalbama apie tuos kurie ne po Eukalipto medžiu šlamančiu sėdi, o stovi eilėje prie dujų kameros/ viskas jame pasakyta.)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-01-29 09:12:46

gražiai išlietas liūdesys ... "kaip saldžiai skauda verkti"