Pasaulis blėsta mumyse,
Spalvas ir šviesas išdalinęs.
Ko beieškot ir ką bešaukt? -
Nutilęs balsas ir akių vyzdžiai
Daiktuose atsako neranda.
Diena taip efemeriškai trumpa -
Viršum galvos vakaras jau sklando.
Kas tu, būties didžioji paslaptie,
Ilgam kely užbūrus sielą?..
Dangaus ryškėjantys ženklai
Didybę ir menkystę mūsų sveria,
Ir vis artėjanti riba griežtai paklausia:
Quo vadis?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 17:40:49
Bandote kitokį kalbėjimą? Gerai.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-29 13:27:05
Patiko kūrinys, nors pilnas skausmingo liūdesio...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-29 11:16:53
Vade mecum.
taip efemeriškai trumpa > būtų užtekę vien efermeriška. Jau pats žodis kalba apie trumpumą.
Per tirštas būties sunkumo. Būtų galima paprasčiau, skambėtų kiek įtaigiau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-29 01:06:29
Su tokiu patosu, kažkaip šekspyriškai. Patiko kūrinys.