mano laikas gražus
aš pažįstu daug medžių
ir visokių žolynų
mano akys jau matę
nuo miglotųjų sodų
išprotėjimo laimė
neateina nes žaidžia
būtinybėm erdvė
mielas mylimas gal
jau ir tu pavargai
taigi sapną padėk
po medžiu ir augink
o aukštyn pakylės ilgesys
iš niekur ir tu ir jis