Prakeikimas

Mano lūpos bežadės.
Bekraujė širdis.
Pajuodę anglėjančios rankos
Ir bedugnė Hado šalis...
Dūžta mano bekraujė širdis -
Gniaužia branduolį, mirčiai pasėtą,
Gniaužia saulę be žemės šviesos užderėtą.
Gniaužia rankos, sudegusios rankos
Pelenų baisingąją saują.
Tu, pasauli, akimirkoj savo žalioj
Pasmauki tą antrąją saulę!
Pasmauki netikrąją saulę!

Skausmas

Saulė mirus.
Žvaigždė negyva.
Mano rankos -
Sudegusios rankos.
Ir atomu virtus širdis.
Ant sugurusių žaizdre akmenų
Išbučiuoti vėlei jų ateinu
Nebūties Angelu Baltu.
Regi jį Hirosimos širdis
Perplėšta skausmo aorta.
Šio pasaulio minties skubumu
Iš karštų atminties pelenų ateinu
Pasakyti, kaip skauda širdis...

Viltis

Mano rankos atgimę.
Vėl srūva venomis kraujas.
Rankos saulę apglėbia
Ir kelia į ryto padangę.
O ankstyvas dainų vyturys
Neša bundančius žemės sapnus.
O virš mūsų galvų
Amžinasis dienos šviesulys
Mums kartoja kasdienį priesaką:
,,Žmonės, gelbėkit gėlę vilties,
Ją uždenkit nuo negandos dūmų
Ir išsaugokit žaliąją spalvą gyvybės!\"
Mano atgimę rankos
Saugo mėlynąjį ženklą Vilties...