Dažniau prisimename ne pastabas, o jų kūrėjus.

Žmonės tobuli. Aš ieškau netobulybės. Gaila, jog žmonės tobuli. Įsitikinimai neleidžia vadinti jų kvailiais.

Paverčiau ašaras deimantais, smėlį auksu, bet ar man nuo to geriau?

Kodėl mirusieji dažnai užima daugiau vietos, nei gyvieji?

Nesuprantu, kodėl visi gyvieji organizmai laimės ir grožio ieško ir taip savaime gražiuose ir laiminguose dalykuose. Kodėl laimės ir grožio nesukurti ten, kur jis neįmanomas?

Pasaulyje daug jausmų, daug grožio ir žavesio, daug meilės ir dar daugiau neapykantos, tai, ko jūs dar nepatenkinti?

Man patinka sunkumai, patinka juos spręsti ir džiaugtis kažką nuveikus.
Sukryžiuotomis rankomis daiktus paiimti sunkiau, nei tiesiomis, bet tai dar nereiškia, jog vien dėl to, kad man patinka sunkumai, aš taip darysiu.

Abejonės, priekaištavimai atveda į kompromisus arba... Beprotybę.

Protestavimas nebūtinai prieš valdžią ar tėvus kaip įprasta. Dabar žmonės dažnai protestuoja patys prieš save, patys to nesuvokdami. Arba neturėdami ką veikti. Geriausias pavyzdys – Aš.

Taip – geriausias atsakymas į visus klausimus.
Visuotinis susižavėjimas toks tuščias, kad net mano žvilgnis atrodo daugiau reiškiantis nei tai.

Visuotinis susižavėjimas vertas nebent sudužusios stiklo šukės.

Gyvenime kenčia tik tie, kurie nusiteikę kentėti.