Santrauka:
Kam sunku, kam blogai, kas neturi kam išsiverkt ar liko velnioniškai vienas - eikite.
Kaip Buda, kaip Aristotelis ar kaip Jėzus Kristus, nesvarbu. Stiprybės jums.
Vidurnakčiu klajoja mano pėdos
Ir ieško jos namų, norėtųsi
Sustoti, ten kur šilta ir ramu,
Pamiršti Šiaurės vėją ir pūgas.
Ratu ratu ratu, bėgu, bet vėl klumpu
Ir išsenku. Neatsikelsiu - suprantu,
Šaltą žemę pajuntu, jau per vėlu
Man vienai per sunku, nebegaliu...
Kraujo lašeliai varva šiltu skruostu
Sukaupusi visas jėgas šliaužiu,
Tikslas jau netoli, kartoju tai sau,
Rankos šąla, mano širdis tyliai rauda.
Kilpa jau ant kaklo, bet staiga...
\"Sustok\" - dusliu garsu ataidi Tavo balsas,
\"Palauk\" - kartoja dar gyva širdis,
Viltis ištiesia ranką, aš einu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-27 12:58:26
Paaiškinime buvo akcentuotas ėjimas, judėjimas kaip išsigelbėjimas. Kilpos, kraujo motyvai per stiprūs, gal nebūtini. Patiko pradžia - tos pėdos, klajojančios vidurnakčiu, vis sukančios ratu.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-26 21:49:30
ratu ratu labai gražu :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-01-26 20:41:57
sorry:
klaidelė:
turi būti -ž vietoj -š.
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2010-01-26 20:40:54
Na, tos " kilpos jau ant kaklo" tai nereikia rašyti kūrinyje. Šiaip išsakyti jausmai primena šiemos depresiją. Linkiu sušilti, prisiminus vasarą. Patiko ritmas, kurį galima dainuoti.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-01-26 20:13:32
Sukuria paslaptingą ir tuo žavinčią aplinką.
''klajoja mano pėdos''-patiko.