Vėjas pašiaušė jūros bangą –
Į krantą su banga bridau.
Išrašė smėly vardą brangų
Ir vėl tave aš atradau.
Laimingi klaidžiojom krantinėj.
Taškėme jūroje bangas,
Kol tavo vardas išsitrynė –
Aš klausiu vėjo: ,,Kaltas kas?"
Purslais aptaškęs mano veidą,
Nuskriejo šokio sūkury:
,,Kodėl nuplauti vardą leidau?"
Ir vieniša vėl pajūry.
Ganau bangas ir laukiu vėjo,
Kad pasakytų man kodėl,
Kodėl man laimės pagailėjo?
Kad parašytų vardą vėl...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-26 10:44:08
Tikroji poezija, - visko saikingai, darniai...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-01-26 08:02:28
Atleiskit, bet aš šiuo nepatikėjau...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-26 02:32:43
ooo,puikiai,ir aš imu :)
tie pasikartojimai "kodėl" ir eiliaus sandara,pasikartojančios aliteracijos perteikia bangų mūšos vaizdą,
gražu...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-25 21:42:16
Taip, gera būtų žinoti kartais - kodėl ? :)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-25 19:05:06
Ir man labai labai patiko :) Imu...
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2010-01-25 18:29:17
Negaliu nepasiimt :)