Paskendo jaunystė, paskendo
Tyram svaigume žalio vyno.
O mes tik svaigos pasigendam,
Nes ji mūsų skausmą užgydo.
Akla tu, jaunyste, pamišus,
Svaigsti ir skrajoji padange,
Su kartėliu vyno sumišę,
Žirgai tavo toliuose žvengia.
Tu jų nepavysi, jaunyste,
Girta tu, ir pinasi kojos.
\"Nebėk ten, nebėk- pasiklysi!\"
Negirdi ji- garsiai kvatojas.
Paskendo jaunystė, ir vynas
Nuo juoko beprasmio apkarto...
...o žmonės ar laime dalinas?
Man nieks dar nesiūlė nė karto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-25 21:28:31
Priijungsiu prie žemiau.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-25 20:52:06
Ilgesys ir melancholija juntami eilutėse, bet eilėraštis patiko:)
Vartotojas (-a): nordas
Sukurta: 2010-01-25 19:38:57
Gražiai. Ir jaunystė tarsi mano... surašyta... oi.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-25 15:31:36
Visi skirtingai jaunystę matom. Galima ir taip.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-25 14:55:34
Skrajoji padange - galbūt padangėJ prasmingiau?
Tiesa, protingai parašyta.