Įrodinėk kiekvieną ryto žarą,
Širdies kiekvieną dūžį vakare.
Įrodinėk, kad tikrai dera
Išdegint ašara sūria
Kasdienės netekties aitrias rūdis.
Įrodinėk gyvybės žalią spalvą,
Pavasarius, kurie viltimi atgis.
Įrodinėk gimtinės molio kalvą,
Kur grumias išdidus rugys.
Įrodinėk save ir savo meilę,
Net ir tada, kai niekas netikės,
Kada tave nustums į paskutinę eilę,
Kada suklupt ir vėl pakilt reikės.
Įrodinėk gyvenimą -
Vienintelę ir tikrą teoremą -
Džiaugsmu, skausmu, kasdienio triūso valanda.
Įrodinėk šiauriausią sielos žiemą,
Kai žodžiai stingsta, veriasi žaizda.
Įrodinėk, kol srūva mėlis iš dangaus,
Po saule savo ir kiekvieno vietą.
Įrodinėk gyvybės šventą teisę
Tėvų padangėje kurti ir mylėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-25 09:01:39
Čia matyt, jeu ne teorema, o įgimta teisė ir būtinumas. Gaila, kad ne visiems suprantamas.
pats eilėraštis nelabai. Kažko trūksta. bet smagu, kad skamba pozityviai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-24 23:21:38
Įrodinėk gyvenimą -
Vienintelę ir tikrą teoremą -
Puiku! Taip pakiliai, taip tikra, žodžiu, labai prasmingas eilėraštis.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-01-24 19:51:50
Kiekvienas savo vietą po saule turime išsikovoti.
Labai gerai.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-24 16:01:23
Por eilučių stigteli. Visuma - ne ginčityna. Gera, karts nuo karto apie tai išgirsti.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-24 13:43:36
Kalbate apie tai, kas nenuginčijama.
Gerai.