Giliai slėpiau aš miško paslaptis –
palaukėj pasirodei tu.
Nešei apglėbęs pievų pasakas –
pasiūlei jas pasekt kartu.
Viliojo laumę linksmos pasakos –
atskleist nesinorėjo paslapties.
Apgaubęs burtais, laukei atsako
iš girios lyg juodos nakties.
Tu atnešei man žemuogių pavasarį –
aš rudenį priskyniau riešutų.
Išėjo visos laumės paslaptys,
užburtos pasakų taku...
Maybe
2010-01-24 00:38:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-25 08:51:36
Aš balsuoju už žemuogių saują:)
Trūksta stiprumo, bet paskutinis posmas neblogas.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-01-24 19:57:31
Labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-24 17:55:32
Jautriai. Gražus rimas;-)
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-24 12:42:55
Patiko:).
Anonimas
Sukurta: 2010-01-24 11:09:56
...pasakiškai :D
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-01-24 10:50:46
nu matai viena gražia diena vistiek išeina tos paslaptys į kelįa;) geras kūrinukas
Anonimas
Sukurta: 2010-01-24 09:00:27
O paskutinis posmas kažką gilesnio slepia:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-01-24 02:08:56
Čia vyrai įžvelgtų ir daugiau ironijos. Bet gražiai sudėliota.
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2010-01-24 01:13:12
Labai gražus paskutinis posmas :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-01-24 00:54:08
Įdomu - pasikartojimais, suteikia žavesio, svorio kūriniui. Toks lengvas, kiek romatiškas... :) su trupinėliu ironiškos šypsenėlės. Gražu.