Išprotėjusio dailininko užrašai (3)
žilvičio užmaršties supančioji mosteli skeptru
palauk
mano gražuole
tu basa
kojos lenkime paliksiu dar vieną atodūsį
sustabdykite naktį
nespėsiu
išskleis sparnus
nuskris drobės krašteliu su gervių pulku
užmigdysiu tave balto sniego pusnyje
paslėpsiu ledo properšoje
tu kasnakt mane kviesi į drobių baltumą
stiklinės akies vyzdyje ugnies liežuvėlių skaudus bučinys
prikelia
įkvepi smilkstančio laiko atodūsį
dar viena iškentėta būtis
neužmirštuolių puokštė šypteli
nusileidžia į lango tuštumą
gražuolės akiduobių uoloje mirkteli pasilikęs tobulybės šokis
pavargau
supasi sidabruota šarma
pelenų saujoje nesuskaitomas išmelstų naktų skausmas
atsigeriu pragaro liepsnų
slysteli teisiųjų malda vandens šaltu prisilietimu
kryželiu sudedi rankas
susitiksime
nežinau
pragaro liepsnų iškankintoje tyloje
o gal skinsime rojaus sodo vaisius
supkis naktie su puokšte pražystančia mėnesienoje
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-23 18:37:04
Labai jau švelnus išprotėjimas:-) bet visgi siurrealistiškai - išvertė vargšelio dailininko sąmonę tos drobės...:-)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-01-22 18:55:25
Tiesiog kerinčiai gražu. Čia įkvepi smilkstančio laiko atodūsį, čia pat išgyvenamas skausmas vėl, čia neužmirštuolių puokštė šypteli - tarsi čia pat jis migdomas... Labai patiko. Skatyt ir skaityt.:)
Anonimas
Sukurta: 2010-01-22 17:24:19
supasi sidabruota šarma :) geras:)