Neški, vėjau, mano dainą
Tegu ji per žemę eina
Apie tai,
Kaip mes Tėvynę
Iš gėlių žiedų
Nupynę,
Išmyluotą, išdabintą
Ir lietuviškai vadintą,
Vėlei skabom
Po žiedelį.
Pumpurai į svečią šalį
Tiesiasi
Dėl kasnio duonos,
Nors vadinamės
Mes ponais.
Kaip miestietį
Skolos smaugia
Ir vaikams
Vaikystę saugią
Niekas nebegarantuoja
Prievartauja ir žaloja.
Nusivylę
Kaimo žmonės
Nebesitiki malonės.
Pienas
Vandeniui prilygsta,
Tarsi grybai
Ponai dygsta.
Apie tai,
Kaip lietuvaitės
Grakščios
Kaip kalnų stirnaitės,
Rūtomis nesidabina
Jas po užsienius dalina
Už žalių banknotų
Pluoštą
Kas tik nori rūtą glosto
Ir lietuvišką ,,myliu”
Pakeitėm į ,,I love you.”