Audžiu kilimą ir vėl jį ardau.
Tai yra paskutinė viltis.
O padėk man, padėki, dangau,
vargas tam, kas nuskriausti išdrįs.
Ilgesys aukso smiltis skaičiuoja.
Taip toli horizonto riba...
Net dangus mano meile alsuoja,
žili debesys – mano malda.
Suviliojo tave ir šį kartą
Jūros toliai ir šokis bangų.
Aš – Laukimas. Ir vardas ištartas,
tai atodūsis mano gelmių.
Aš žinau, tu sugrįši, klajūne.
Audžiu kilimą aš. Vėl ardau.
Ir garbingai dorybės karūną,
mano meile, išsaugosiu tau.
2010.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-01-24 17:02:29
Labai patiko. Į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-01-24 16:59:04
Į mėgstamiausiu...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-01-21 22:50:13
puikus į mėgstamiausius
Anonimas
Sukurta: 2010-01-21 21:03:55
...ilgesingai gražus...patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-01-21 21:02:15
nuostabus, švelniai paliečiantis tikriausią iškiliausią vertybę - Ištikimybę... Man patiko, imu (kaip čia sakoma)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-01-21 20:53:04
Kilimo motyvas tiko šiai - ilgesio ir laukimo - temai.