I
Linksmas vėjas

Kai linksmas vėjas
Kedens tau plaukus,
Balta ramunė
Tau laimę burs,
Atbėk aušroje
Į mano svają
Jaunystės pievų
Žiedų taku.

Berželis liaunas,
Rasas pabėręs,
Žvaigždžių karoliais
Dabins kasas.
Žalioj palaukėj
Ilgai palaukęs,
Tau išdainuosiu
Dainas visas.

Prie seno kelio
Linguos žilvitis,
Išdykę vėjai
Drugius vaikys,
O tavo akys
Nebyliai ,,myliu\"
Tą ankstų rytą
Man pasakys.

II
Vieniša meilė

Per sugriuvusius tiltus
Nesugrįš niekada
Meilė, šukėm pavirtus,
Meilė, likus žaizda.

Tiktai vakarui srūvant
Ant sidabro laukų
Širdyje kažkas griūva
Ir kažko vėl ilgu.

Vėl į tolį skubėsim
Mes per laiko vilnis,
Kolei sieloj virpės
Atminties šulinys.

O gal sapnas tai buvo -
Tyliai klausi savęs,
Kai nakty žvaigždės sruvo
Į bežades gatves...

Už sugriuvusių tiltų
Vieniša meilė mirė -
Vėjas kapą supils jai
Ten toli, palei girią...