Žinojau, kad taip bus.
Aš visada žinau.
Kodėl ne(si)keičiu?
O kam stengtis, vardan ko, sukti kitu keliu, jei jis vien nuves pas tave.
Jei tas voratinklis taip įsupo, kad nebeįmanoma ištrūkt, gal metas nebesipriešinti...
Tekėti pasroviui.
Nepūsti prieš vėją.
Tik pirmyn.


Mūsų laiškuose sudėti taškai.
Redaguoti galima tik skyrybą.
Aš rašau VISKAS!
Tu rašai VISKAS?!

Kai bėgu vejiesi.
Kai pagauni - sprunku aš.

Mes bijom rutinos?
Taip.

Ypač aš.
Viskas gerai, viskas puiku.
Bet.
NUOBODU.

Nauja šukuosena. Kitoks žvilgsnis.
Praeis diena.
Antra.
Ką reikės keisti tada, kad pagalvotum \'\'STEBINI\'\'.

Praeis pusė metų.
Žinau, suskambės skambutis paskutinį kartą.
Aš išeisiu.

O gal ne veltui kiekvienoj knygoj palikau po žinutę.
Ant palangių. Po suolu. Ant durų. Po laiptais.
Žinau, kad eisi į biblioteką, žinau kurią knygą imsi.
Žinau. Rasi ir ten kai ką.
Po velnių, aš viską dariau, kad nė minutės manęs nepamirštum.


Kaip vaikiška.
Platoniška meilė?
Ne.


Žaidimas.
Pasaka.

***

NIEKO gero NEPASAKYTA.