I
Kai išeini
Tu išeini -
Aikteli durys.
Ir vienuma lyg lavina
Palaidoja mane,
Kai išeini, netarusi
Nė žodžio...
II
Kai išlydi vaikus
Kai išlydi vaikus,
Kai užsklendi duris,
Tau apglėbia pečius ilgesys.
Ir prisėda šalia paslaptingas Kažkas.
( Savo vardo jis tau nesakys ).
Žvakė tirpsta lėtai
Valandų liepsnoje,
Tyliai slenka procesija žodžių,
O jis sėdi šalia -
Paslaptingas Kažkas -
Ir taip keista
Čia viskas atrodo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-01-19 20:25:17
"Ir prisėda šalia paslaptingas Kažkas." man labai patiko šis "kažko" perteikimas ,labai...
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-01-19 15:36:09
lyriškai...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-19 13:44:01
Skaitomas pusbalsiu. Kiek asmeniškas; jautru.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-01-19 12:03:57
Turi kažko šis darbas. Bet žodžiai per dažnai kartojasi ir trugdo tą Kažką pajusti.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2010-01-19 09:54:29
..žodžių procesija...kartais būna ir taip...puikus darbas, patiko...
Anonimas
Sukurta: 2010-01-19 03:01:19
Liekančiojo ilgesys. Kad bent žodį paliktų.
Jautriai parašyta