Miela mama,
Rašau laišką gražų,
Nors visai nežinau, kur esi.
Palikai patvory mane mažą,
Kai žibėjo žvaigždutė šviesi.

Daug turėjau sesučių, broliukų,
Kaip ir aš kažkada paliktų.
Kad ir nieko čionai man netruko -
Vis svajojau, galvojau, kur tu.

Metai ėjo ir štai aš užaugau
Be glamonių ir be bučinių.
Kepurėlę spintelėje saugau,
Rištą man tavo rankų švelnių.

Aš tikiu - tu kitaip negalėjai.
Tu jauna - aš našta tau buvau,
Bet žinau, kad tu irgi kentėjai.
Aš atleidau seniai viską tau.

Tik ateik pas mane nors minutei
Aš taip noriu tave pamatyt,
Nors truputį prigludęs pabūti,
Savo ilgesį tau išsakyt.

Aš taip noriu balsu pašaukt: „mama“
Apkabint ir stipriai prisiglaust.
Ta viltis širdyje vis rusena,
Tavo meilę taip noriu pajaust.

Aš jaučiu, netoliese tu vaikštai,
Gal kaip tik praeini šia gatve.
Ir todėl tau rašau  gražų laišką,
Ir prašau - susiraski mane.