Šiandieną čia dar tu esi,
Rytoj tavęs nebus.
Žinok, -
Dėl to nepasikeis
Pasaulis nuostabus.
Kada numirsi,
Būtinai
Prie karsto
Susirinks draugai.
Tave minės geru žodžiu,
Ir girs,- koks nuostabus buvai.
Kol gyvas, kol šalia esi
Tavęs nereikia, ne,
Bet būtinai subėgs visi,
Kai būsi jau karste.
Na, o po metų, ar greičiau
Galbūt pamirš visai...
Tad kyla klausimas -
Žmogau,
Ar veltui gyvenai?
Liepa
2010-01-17 00:05:10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-01-17 12:07:26
Trečia strofa sako maždaug tą patį, kaip ir antroji, tik kategoriškiau. Tai gal reikėtų jos atsisakyti?
Pamąstymai.
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-01-17 07:40:56
Taip jau būna, kad ant pjedestalo pastato jau po išėjimo.Geras ironiškas eiliukas:)
Vartotojas (-a): Raktažolė
Sukurta: 2010-01-17 00:47:57
Teisingai pasakyta. Daugiau perkeltinės prasmės - daugiau simbolių ir metaforų - nepamaišytų. Dabar labai apibendrintai, nekonkretizuotai, bendrinėmis frazėmis ,,užkoduoti'' svarbūs dalykai. Taip jau yra, kad kalbėjimas visuma greičiau pasimiršta.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-01-17 00:33:19
Su ironija nuskambėjo autorės žodžiai. Šyptelėjau... Neprasmingo gyvenimo nebūna...
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-01-17 00:27:30
gyvenimo ironija.