O kaip norėčiau  į tave prabilti--
Sniegynų jūroje panirusi taiga
Juk tiesia į mane vis baltą paukštę - viltį--
Ir žiburiai, mažuos languos degą

Iš tolių tolimųjų, sužėrėję
Pro kedrus nušarmojusius tyla,
Man atskraidina bičiulystės vėją--
Vėl kasdienybės trupiniai, gelią

Plonais čiulptukais, tarsi susigėsta--
Kartoju - ruskaja duša duša--
Ir žemė sukasi, pavirtusi į fiestą...
O žemė sukas kraujuose visa !