Dangumi skrodė vienas po kito juodi abejingi debesys pilantys iš savęs šiltą lietų, jos skruostais riedėjo lengvi lietaus lašai. Pasiekę jos lūpas jie sustodavo, o ši grubiu judesiu šiurkščia rankove nuvalydavo sudrėkusias lūpas.
Ir taip daugybę kartų.
Lyg rytinė rutina, tik labiau smulkmeniška
_
Kepinanti Vasaros saulė, kaitino jo tamsius plaukus. Jis žengė sausakimša gatve turėdamas tikslą ir net neatsisukdamas atgal.
Tai traukė praeivių žvilgsnius labiau nei bet kas kitas.
Jo akys buvo ryžtingos ir nenugalimos.
Rodos joks žvilgsnis jų nesuminkštins.
Po kiekvieno jo žingsnio suklusdavo vis daugiau ir daugiau žmonių, kol rodos gatvė sustojo. Sustojo, pamatyti jį.
Tačiau jo akys atsilaikė visiems žvilgsniams.
_
Vis dar šluostydamasi lašus nuo veido ji stumtelėjo seno pastato duris. Šios įsileisdamos ją į vidų nemaloniai sugirgždėjo.
Nusiimdama permirkusį paltą ji lengva ranka paleido surištus plaukus. Šie neklusniai sukrito ant pečių. Baltomis it dailininko neliestos drobės rankomis ji užkišo kelias sruogas už ausų tuo pačiu nužvelgdama tuščią pastatą.
Ji čia ne pirmą ir nepaskutinį kartą.
Lyg rutina, tik labiau smulkmeniška.
_
Staigiu judesiu jis pasuko į skersgatvį tarp senų pastatų buvo tik vienas kuris patraukė jo dėmesį.
Nematė jis tikslo čia eiti. Jo ir nebuvo.
Pirmą kartą pamatyta maža kavinė į kurią niekas neįėjo ir niekas neišėjo.
tačiau jis užsuko.
Stipriai pastūmė duris. O šios įsileisdamos nemaloniai sugirgždėjo.
Visur tvyrojo lengvas kavos aromatas.
_
Ji šaukštelių elegantiškais judesiai skanavo baltą kavos putą.
Įsidėjusi šaukštelį į burną ji kiek palaukdavo kol pasijusdavo tikrasis putos skonis, tada viską nurydavo.
Ji net nepakeldavo akių nuo knygos išgirdusi pravažiuojant mašiną ar užsukant turistus pasiklausti kelio.
Viskas buvo įprasta ir nieko naujo.
_
Jo akys užkliuvo už lengvos būtybės sėdinčios prie pat lango, kuri tik gėrė kavą ir net nepažvelgė į naują lankytoją.
_

Ji pajautė keistą jaudulį kūne, lyg šį kart tai ne nekaltas praeivis, o kažkas ko ji ilgai laukė.
_
Netikėtai mergina nuleido knygą ir pažvelgė tiesiai jam į akis.
_
Jai buvo keista matyti kaip vaikinas greit nuleido akis.
Lyg pralaimėjęs karą dar jo net nepradėjus.
_
Jo skruostai paraudo, o rankos įkaito.
Jis negalėjo žvelgti dar kartą.
_
Jai tai buvo pirmas kartas kai kažkas netikėtai sutrukdo rutiną.